švilpterti

švìlpterti, -i (-na), -ėjo 1. intr. R414, MŽ558 žr. švilptelėti 1: Tik ateik in pagirį, švilptersi, tai aš atbėgsu pas tave BsPIV238. 2. tr. veltui išleisti, iššvaistyti: Švìlpterna [pinigus] an šūdniekių, tai tep ir nueina Pv.